Oligarchai ir jų lobistai jau nusistatė sau naudingas žaidimo taisykles. Jos pasireiškia mokesčių įstatymuose ir įstatymuose dėl bankroto, kurie tapom pačiu patogiausiu Amerikos istorijoje instrumentu, padedančiu išsiurbti vidurinės klasės atstovų turtus į bedugnes turtingiausių visuomenės narių kišenes.
Rezultatas?
Amerikoje šiandien daugiau milijardierių negu kur nors kitur planetoje. Tuo pat metu nė vienas Amerikos miestas nepateko į geriausiai tinkamų gyventi planetos miestų sąrašą. Nėra nė vieno amerikietiško aerouosto geriausių pasaulio aerouostų šimtuke. Amerikos tiltai, magistralės ir geležinkeliai byra ir griūva, o vidurinė klasė nyksta, kadangi per pastaruosius tris dešimtmečius darbo užmokesčio lygis praktiškai nesikeitė, kai tuo tarpu 1% gyventojų susižeria į kišenes 95% nacionalinių pajamų.
Galiojantys mokesčių įstatymai ir išpūstas karinis biudžetas mažina federalinės vyriausybės ir atskirų valstijų pajamas. Tai reiškia, kad šiandien Amerika vis labiau primena antros rūšies valstybę ir naujai gaunami duomenys liudija apie grėsmę keliantį šalies intelektualinių resursų mažėjimą.
Per paskutinius tris dešimtmečius respublikonų partija ne vieną kartą užsipuolė valstybinio švietimo idėją. Mokesčių turtingiesiems sumažinimą jie kompensavo išlaidų švietimui apkarpymu.
Kai veikė Ruzvelto „Naujasis kursas“ ir laikotarpyje tarp 5 ir 8 dešimtmečio valstybinės mokyklos tapo amerikiečių visuomenės „lygintojomis“. Tai buvo didis pasiekimas. Valstybinės mokyklos užtikrino universalų išsilavinimą visiems. Šiandien normalus išsilavinimas prieinamas tik tiems vaikams, kuriems pasisekė gimti turtingoje šeimoje ar gyventi turtingame rajone. Lėšų, skirtų valstybiniam švietimui paskirstymo strategija palieka tėvams iš esmės tik dvi išeitis: pasiųsti vaikus arba į komercinę mokyklą, arba į dvasinę seminariją.
„Kokią visuomenę mes gausime dėl to ateityje – sunku pasakyti. Tačiau, praleidęs šiek tiek laiko Konge – pastoviai kariaujančioje šalyje, kur tik pusė vaikų lanko mokyklą, galiu užtikrintai teigti, kad nenorėčiau ten gyventi“ – rašo Čakas Tompsonas.
Palyginimas su Kongu ne toks absurdiškas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, turint galvoje naujausios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaitos duomenis. Tai pirmasis plataus masto tyrimas, nagrinėjantis kiek suaugę žmonės įvaldę būtinus šiuolaikiniame pasaulyje įgūdžius, įskaitant sugebėjimą rašyti, skaityti, skaičiuoti. Rezultatai siaubingi. Ataskaitos duomenimis, 36 milijonai suaugusių amerikiečių turi itin žemą elementariausių įgūdžių įvaldymo lygį.
Toliau – dar blogiau. Pagal dvi iš trijų kategorijas (sugebėjimas skaičiuoti ir techniniai įgūdžiai) jauni amerikiečiai, kurie ką tik pradėjo darbinę veiklą (iki 24 metų amžiaus) parodė prasčiausius rezultatus tarp visų amžiaus kategorijų (16-65 metai).
Amerikoje egzistuoja milžiniška praraja tarp geriausių ir blogiausių darbuotojų. Gigantiška bedugnė skiria ir jaunų žmonių iš pasiturinčių šeimų rezultatus, lyginant su bendraamžiais iš nepasiturinčių, neišsilavinusių šeimų. Lygiai tokia pati atskirtis stebima Trečiojo pasaulio šalyse – super išsilavinęs elitas, neišsilavinę vargetos, o per vidurį – nieko.
Taip pat ataskaita demonstruoja tiesioginį ryšį tarp žmogaus išsilavinimo ir jo pajamų.
„Tai, kaip išsidėstęs raštingumas tarp įvairių gyventojų grupių, turi tiesioginį ryšį su pajamų pasiskirstymu. Jeigu suaugę žmonės turi menkus skaitymo ir skaičiavimo įgūdžius, jiems sunkiau organizuoti darbą ir įsisavinti darbo našumą didinančias technologijas. O tai savo ruožtu daro įtaką gyvenimo lygiui“. – rašo ataskaitos autoriai.
Egzistuoja neabejotinas tarpusavio ryšys tarp raštingumo, matematikos, technikos įgūdžių ir veiklos sferos, didesnių atlyginimų, produktyvumu, sveikata, o taip pat visuomenine veikla ir įsitraukimu į politiką. Įgūdžių nelygybė glaudžiai susijusi su pajamų nelygybe.
Kitaip sakant, Amerikos švietimo sistema neatitinka naujo globalaus pasaulio reikalavimų, o jos perspektyvos liūdnos, turint galvoje sprendimą ir toliau karpyti išlaidas valstybiniam švietimui.
Dešiniųjų kontroliuojamuose Amerikos Pietuose galima akivaizdžiai pamatyti jų strategijos poveikį. Tūkstančiai šeimų atsisako lavinti savo vaikus mokyklose.
Šios respublikonų kontroliuojamos valstijos tampa plačiai plintančios valstybinio švietimo degradacijos centrais. Dėl to, kalbant apie globalią ekonomiką, Amerika netolimoje ateityje greičiau stos į vieną gretą su Indonezija ar Tanzanija nei su Japonija ar Švedija.
Nežiūrint į brangumą ir prestižą, minėto tyrimo rezultatai rodo, kad vaikų iš privačių mokyklų akademiniai rezultatai ne ką geresni už valstybinių mokyklų mokinių rezultatus. O štai ryšį tarp valstybinio mokslo ir socialinio mobilumo šie tyrimai atskleidė labai akivaizdžiai.
2006 metais buvo paskelbta Virdžinijos universiteto atskaita, kuri parodė, kad valstijos, kurios gyventojai pasižymi aukštesniu intelekto koeficientu, sukuria didesnį bendrąjį produktą, tie žmonės pasižymi geresne sveikata, jų vyriausybės dirba efektyviau, o nusikalstamumo lygis mažesnis.
Kitaip sakant, kuo daugiau visuomenė investuoja į švietimą, tuo ji darosi protingesnė, sveikesnė, saugesnė ir finansiškai turtingesnė.
Šaltinis - versijos.lt
Parengta pagal: salon.com nuotr.