Naujausias UNICEF tyrimas skelbia, kad net 1 iš 5 vaikų turtingose pasaulio valstybėse auga santykiniame skurde 1 ir vidutiniškai 1 iš 8 vaikų susiduria su maisto nepritekliaus problema. Įvertinus vaikų padėtį turtingose pasaulio valstybėse UNICEF paskelbė šalių reitingus, kuriuose Lietuva užima 33-ąją vietą iš 41 ir patenka tarp mažiausiai vaikais besirūpinančių pasiturinčių pasaulio šalių. Latvija šiame sąraše 28, Lenkija – 23, o Estija – 17.

„Building the Future: Children and Sustainable Development Goals in Rich Countries“ yra pirmasis tyrimas, analizuojantis vaikų padėtį 41-oje išsivysčiusioje šalyje, atsižvelgiant į 2015 metais nustatytus pasaulinius Darnaus vystymosi tikslus (DVT), kurie yra ypač svarbūs vaikų gerbūviui. Tyrime šalys sugrupuotos remiantis jų veikla, iššūkiais ir galimybėmis su kuo susiduria turtingos ekonomikos įgyvendindamos pasaulinius įsipareigojimus vaikams.

„Šie įvertinimai – tai signalas, kad progresas, kurį stebime turtingose pasaulio šalyse, nepasiekia visų jose gyvenančių vaikų,“ – teigia UNICEF Lietuva vykdomoji direktorė Jovita Majauskaitė-Staniulėnė. „Augančios pajamos dar nereiškia, kad visų vaikų padėtis toje šalyje gerėja. Tiesą pasakius, dažnai tai tik paskatina dar didesnę nelygybę. UNICEF ragina šalių vadovus imtis konkrečių veiksmų, kurie mažintų atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų, bei užtikrintų, kad su vaikų gerove susiję Darnaus vystymosi tikslai būtų pasiekti.“

Lietuva ir JAV patenka tarp trečdalio mažiausiai vaikų gerove užtikrinančių šalių

Nors dauguma šalių rodo progresą daugelyje indikatorių, vis dar egzistuoja didelis atotrūkis tarp jų kitose srityse. Nacionalinis pajamų lygis nepaaiškina visų šių skirtumų: pavyzdžiui, Slovėnija yra aukštesnėse pozicijose ir lenkia daug turtingesnes šalis daugelyje indikatorių. Kai tuo tarpu Jungtinės Amerikos Valstijos yra trisdešimt septintoje sąrašo vietoje ir kartu su Lietuva patenka tarp trečdalio mažiausiai vaikų gerovę užtikrinančių valstybių. Tuo tarpu Latvijos, Lenkijos ir Estijos reitingai rodo, kad vaikų padėtis šiose šalyse yra geresnė.

Ataskaitos duomenys apie Darnaus vystymosi tikslus, susijusius su vaikų ir paauglių gerove:

• Skurdo mažinimas – vidutiniškai 1 iš 5 vaikų turtingose pasaulio šalyse gyvena santykiniame skurde, nors pastebimi didžiuliai skirtumai tarp šalių – mažiausiai santykiniame skurde gyvenančių vaikų yra Skandinavijos šalyse. Danijoje, Islandijoje ir Norvegijoje vidutiniškai skursta 1 iš 10 vaikų, daugiausiai – Rumunijoje, kur santykiniame skurde gyvena 1 iš 3 vaikų. Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje skursta 1 iš 4 vaikų, tuo tarpu Santykinis skurdas (Relative Income Poverty) – kai skurdo lygis kiekvienai šaliai nustatomas individualiai, atsižvelgiant į bendrą jos pragyvenimo lygį. Dirbame daugiau nei 190 šalių ir teritorijų per šalies programas ir nacionalinius komitetus. Mes esame UNICEF, Jungtinių Tautų Vaikų fondas. Estijoje santykiniame skurde gyvenančių vaikų skaičius atitinką bendrą visų šalių vidurkį – čia skursta 1 iš 5 vaikų.

• Maisto stygiaus mažinimas – su maisto trūkumu vidutiniškai susiduria 1 iš 8 vaikų gyvenančių turtingose pasaulio valstybėse. Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos valstybėse su šia problema susiduria 1 iš 5 vaikų. Lenkijoje kas septintas, Latvijoje kas aštuntas, o Estijoje tik kas devintas asmuo iki 15 metų.

• Sveikatos užtikrinimas – per pastarąjį dešimtmetį kūdikių (iki 1 mėn.) mirtingumas smarkiai sumažėjo daugelyje šalių; mažėjo ir paauglių savižudybių, alkoholio suvartojimo ir nėštumo rodikliai. Tačiau, 1 iš 4 vaikų kalbėjo, kad patiria psichinės sveikatos problemas daugiau nei kartą per savaitę.

Ataskaitos duomenimis Lietuvoje žudosi daugiausiai 15-19 metų paauglių (13,3- 100 000 populiacijos), lenkia tik Naujoji Zelandija (15,6-100 000 populiacijos). Latvijos, Lenkijos ir Estijos paauglių savižudybių vidurkis taip pat viršija bendrą visų šalių vidurkį: 6,1 – 100 000 populiacijos, atitinkamai 7,5, 7,9 ir 9,0 – 100 000 populiacijos. Tačiau ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į Lietuvos pažangą mažinant šį rodiklį. Mažiausiai paauglių savižudybių užfiksuota pietų Europos šalyse – Portugalijoje jis yra 1,7-100 000.

Lietuvos paaugliai (11-15 m.) taip pat dažniau įvardino, kad per paskutinį mėnesį buvo apsvaigę nuo alkoholio. Tyrime reprezentuojamų šalių vidurkis yra 6,9 proc. Lietuvoje fiksuojamas 9,4 proc paauglių vartojusių alkoholio per paskutinį mėnesį. Estijoje ir Lenkijoje šis skaičius yra atitinkamai 7,4 proc. ir 7,5 proc.. Tuo tarpu Latvijoje šis rodiklis nesiekia nustatyto šalių vidurkio – kad paskutinį mėnesį buvo apsvaigę įvardijo 6,4 proc. paauglių.

• Kokybiško švietimo užtikrinimas – net aukščiausius švietimo standartus taikančiose šalyse, tokiose kaip Suomija ir Japonija, apie 1 iš 5 penkiolikmečių nepasiekia minimalaus raštingumo lygio skaityme, rašyme ir matematikoje. Lietuvoje daugiau kaip 35 proc. penkiolikmečių raštingumas neatitinka pageidaujamo lygio (64,6 proc jį pasiekia). Tuo tarpu Estijos moksleivių rezultatai yra geriausi iš visų atsakaitoje pristatomų šalių – 83 proc. penkiolikmečių skaitymo, rašymo ir matematikos žinios tenkina keliamus reikalavimus. Latvijos ir Lenkijos penkiolikos metų amžiaus moksleivių žinios įvertintos geriau nei bendras visų šalių vidurkis (68,6 proc.) – šiose šalyse pageidaujamą žinių lygį yra pasiekę 71,6 ir 75,7 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių.

• Lyčių lygybės užtikrinimas – vidutiniškai 14 proc. apklaustųjų 17 turtingųjų šalių mano, kad universitetinis išsilavinimas berniukams yra svarbesnis nei mergaitėms, ir daugumoje šių šalių toks įsitikinimas yra plačiau paplitęs tarp vyrų. Lietuva į šio rodiklio tyrimą nebuvo įtraukta.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Moksleiviai įvertino praėjusius nuotolinius mokslo metus Seimo Pirmininkas kviečia aktyviai dalyvauti rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą Ištyrė lietuvių nuotaikas po karantino: nori komfortiškai pailsėti, tikisi ir pakeliauti Padėkime skurstančių šeimų vaikams ištverti šį sunkų laikotarpį Ministerija siūlo mokslo metus tęsti iki birželio 1 d.

Vertinant paskelbtą 41 šalies reitingą akivaizdu, jog turtingesnės valstybės labiau linkusios atsidurti sąrašo viršuje, o skurdesnės – paskutinėse reitingo vietose. Tačiau atidesnis žvilgsnis visgi rodo, kad yra daug vietos tobulėti, nes dauguma šalių padėtis labai prasta dviejuose ar daugiau indikatorių. Dirbame daugiau nei 190 šalių ir teritorijų per šalies programas ir nacionalinius komitetus. Mes esame UNICEF, Jungtinių Tautų Vaikų fondas.

Kai kurie indikatoriai – pajamų nelygybė, paauglių psichinė sveikata ir nutukimo rodikliai – verčia susirūpinti daugumą turtingų šalių. 2 iš 3 tirtų šalių skurdžiausiai gyvenančios šeimos su vaikais yra dar labiau nutolusios nuo bendro vidurkio nei tai buvo 2008 metais.

Nors dauguma šalių rodo progresą daugelyje indikatorių, vis dar egzistuoja didelis atotrūkis tarp jų kitose srityse. Nacionalinis pajamų lygis nepaaiškina visų šių skirtumų: pavyzdžiui, Slovėnija yra aukštesnėse pozicijose ir lenkia daug turtingesnes šalis daugelyje indikatorių. Kai tuo tarpu Jungtinės Amerikos valstijos yra trisdešimt septintoje sąrašo vietoje ir kartu su Lietuva patenka tarp trečdalio mažiausiai vaikų gerovę užtikrinančių valstybių. Tuo tarpu Latvijos, Lenkijos ir Estijos reitingai rodo, kad vaikų padėtis šiose šalyse yra geresnė.

Šaltinis - bernardinai.lt