Živilė Jusaitė

Izraelio santykius su dauguma Azijos valstybių, ypač artimesnių ar tolimesnių kaimynių, sąlygojo Izraelio įkūrimo aplinkybės, jo konfliktas su palestiniečiais ir arabų šalių pozicija Izraelio atžvilgiu. Kai kurios Azijos šalys – Bangladešas, Butanas*, Pakistanas, Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Šiaurės Korėja – iki šiol nėra užmezgusios diplomatinių santykių su žydų valstybe, o kitos laikosi pragmatiškesnės pozicijos. Šis straipsnis – apie valstybes, esamas ir potencialias Izraelio partneres Pietų, Rytų ir Pietryčių Azijoje.

Kinija. Nors Izraelis buvo viena pirmųjų šalių, suskubusių pripažinti Kinijos Liaudies Respubliką (tai įvyko 1950 metais), Kinija pirmiausia užmezgė santykius su Palestinos išsivadavimo organizacija, o jos vadovas Yasseras Arafatas buvo vadinamas „senu Kinijos žmonių draugu“.

Vis dėlto aštuntame dešimtmetyje Kinijai pradėjus ekonomines reformas jos politika Izraelio atžvilgiu tapo mažiau ideologinė ir labiau pragmatiška – iš dalies dėl to, kad Kiniją domino Izraelio gynybos pajėgumai, šiuolaikinės technologijos ir investicijos. Diplomatiniai santykiai galiausiai buvo užmegzti 1992 metais. 2013 ir 2014 metais abipusį interesą jų plėtra parodė Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir prezidento Shimono Pereso vizitai į Kiniją bei Kinijos vicepremjerės Liu Yandong vizitas Izraelyje.

Kinija, pati susidurianti su terorizmo pavojumi, ilgainiui tapo neutralesnė Izraelio ir Palestinos konflikto atžvilgiu. Šalyje netgi atsirado proizraeliškų palaikymo grupių, o viešoji nuomonė skilo į dvi dalis – tai buvo itin ryšku internetinėje erdvėje per konfliktą Gazoje 2014 metų vasarą.

Tiesa, praėjusį gruodį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje Kinija balsavo už rezoliuciją, pasisakančią už Izraelio pasitraukimą iš Vakarų Kranto iki 2017 metų ir Palestinos valstybės įkūrimą su 1967 metų sienomis.

Tai nepaveikė dvišalių ekonominių ir prekybinių santykių plėtros. Šiandien Izraelis su puikiai išvystytomis aukštosiomis technologijomis ir Kinija su išvystyta gamyba puikiai papildo vienas kitą. 2013 metais Kinija buvo trečia pagal dydį Izraelio užsienio prekybos partnerė, o jų dvišalė prekyba viršijo dešimt milijardų JAV dolerių. Verta paminėti, kad tai nesutrukdė Kinijai tuo pat metu būti didžiausia Irano naftos importuotoja (beje, nuo Kinijos nedaug atsilieka kita Izraelio partnerė Azijoje – Indija) ir dalyvauti Izraelio smarkiai kritikuotose Ženevos derybose dėl Irano branduolinės programos.

Indija. Izraelis ir Indija 1950 metais de jure pripažino Izraelio Valstybę, 1953 m. nusiuntė į ją savo konsulą, o diplomatinius santykius oficialiai užmezgė tik 1992 m., tačiau pastaruoju metu kalbama apie Izraelio ir Indijos suartėjimą. Jis siejamas su valdančiosios Indijos liaudies partijos BJP (Bharatiya Janata Party) politika ir abiem pusėms aktualia ekstremizmo grėsme, skatinančia plėtoti pirmiausia dvišalį karinį bendradarbiavimą. Indija yra didžiausia Izraelio karinės įrangos pirkėja, o bendra tarpusavio prekybos apimtis paprastai viršija penkis milijardus dolerių per metus. Nuo BJP politinės partijos ir jos charizmatiško lyderio Narendra Modi atėjimo į valdžią kiek daugiau nei prieš metus politinis valstybių dialogas vykdomas aukščiausiu lygiu: abiejų šalių ministrai pirmininkai pernai rugsėjį susitiko Niujorke, lapkričio mėnesį Indijos vidaus reikalų ministras Rajnathas Singhas lankėsi Izraelyje, o šių metų vasarį Izraelio gynybos ministras Moshe Yaalonas viešėjo Indijoje. Indijos užsienio reikalų ministrė Sushma Swaraj (2006–2009 metais vadovavusi Indijos ir Izraelio draugystės grupei Indijos parlamente ir tuomet įvardijusi Izraelį kaip „patikimą partnerį“ ketina lankytis Izraelyje dar šiemet. Kalbama ir apie planuojamą Indijos ministro pirmininko N. Modi vizitą į Izraelį – iki šiol ten dar nėra lankęsis nė vienas indų premjeras.

Prieštaraudamas žiniasklaidos kuriamam įspūdžiui, Pietų Azijos šalių saugumo ekspertas dr. Nicolas Blarelas teigia, kad Izraeliui skiriamas Indijos dėmesys tėra ankstesnių vyriausybių politikos tąsa. Nors Kongreso partijos valdymo laikotarpiu (2004–2014 metais) buvo mažiau aukšto lygio vizitų ir viešų pareiškimų, vyko aktyvūs kontaktai tarp abiejų šalių gynybos struktūrų ir buvo deramasi dėl daugelio dvišalių susitarimų, kuriuos į valdžią atėjusi BJP partija rado jau parengtus pasirašyti. Vis dėlto Izraelio ir Indijos ryšiai šiandien yra kaip niekad glaudūs ir spaudoje netgi pasirodė pranešimų, kad Indija persvarsto savo ilgametę nekvestionuojamą paramą Palestinai konflikte su Izraeliu, siekdama užimti neutralesnę poziciją. Indijai aktyviai siekiant tapti reformuotos JT Saugumo Tarybos nuolatine nare, neutrali šalies pozicija būtų itin naudinga Izraeliui.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip efektyviau planuoti savo finansus? Padės vertingi patarimai ir nemokamos programėlės Lietuvos tarptautinė prekyba įkopė į pasaulio konkurencingumo TOP5 viršukalnę Prognozuojama bankrotų banga ir per kiek laiko atsigaus Europa: prireiks ne vienerių metų „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę

Indonezija. Unikalūs ryšiai susiklostė tarp Izraelio ir Indonezijos – didžiausios pasaulyje musulmoniškos valstybės, kurioje oficialiai pripažįstamos tik šešios religijos, ir judaizmo nėra tarp jų. Indonezija vienareikšmiškai palaiko Palestinos valstybingumo idėją, tą patvirtino ir šių metų balandį Džakartoje vykusiame Azijos ir Afrikos šalių vadovų susitikime. Su Izraeliu ji nėra užmezgusi diplomatinių santykių, tačiau bendradarbiavimas tarp šalių vyksta įvairiose srityse.

Izraeliui itin palankus buvo ketvirtasis Indonezijos prezidentas Abdurrahmanas Wahidas, pasisakęs už islamo modernizaciją ir mažumų apsaugą. Per savo gyvenimą jis šešis kartus lankėsi Izraelyje, o 1993 metais, būdamas Neprisijungusių šalių judėjimo primininkas, Džakartoje priėmė tuometinį Izraelio ministrą pirmininką Yitzhaką Rabiną. A. Wahidas yra pasakęs: „Kinijoje ir Sovietų Sąjungoje ateizmas yra (arba buvo) įtrauktas į Konstituciją, tačiau mes turime ilgamečius santykius su šiomis šalimis. O Izraelis yra žinomas kaip Dievą gerbianti, religinga tauta, todėl nėra priežasties mums būti nusistačiusiems prieš Izraelį“. Kita vertus, kol palestiniečių klausimas drauge su Izraelio ir Palestinos taikos derybomis yra aklavietėje, oficialaus Izraelio ir Indonezijos santykių įteisinimo tikėtis neverta.

Izraelio ir Indonezijos prekybos apimtis siekia apytikriai 400–500 mln. dolerių per metus, didžiąją dalį sudaro Indonezijos plataus vartojimo prekių eksportas, o Izraelis daugiausia eksportuoja aukštąsias technologijas – jų Indonezija neretai įsigyja per trečiąsias šalis. Izraelio ir Indonezijos bendradarbiavimas vyksta ir medicinos srityje, o 2008 metais pasirašytas ir atitinkamas dvišalis susitarimas. Didelio bendradarbiavimo potencialo esama žemės ūkio, pienininkystės, energetikos, turizmo srityse – vien pernai Izraelyje lankėsi daugiau nei 26 tūkst. turistų iš Indonezijos. Prie dvišalių ryšių plėtros prisideda Indonezijos ir Izraelio viešųjų reikalų komitetas, Izraelio ir Indonezijos prekybos rūmai ir kitos institucijos.

Izraelis, Indija, Kinija, Indonezija – visos šios šalys įgijo nepriklausomybę XX amžiaus penktame dešimtmetyje, tačiau jų tolesnė raida ir pozicijos tarptautinei bendruomenei aktualiais klausimais klostėsi skirtingai. Izraelio ir Palestinos konfliktas tapo veiksniu, į kurį formuojant santykius su Izraeliu atsižvelgia visos Azijos valstybės – jei ne dėl ideologinių pažiūrų, tai dėl arabų/musulmoniškų valstybių spaudimo. Vis dėlto Kinijos, Indijos ir Indonezijos pavyzdžiai, taip pat stiprėjantys Izraelio ekonominiai ir verslo ryšiai su Japonija ir Pietų Korėja rodo, kad glaudesnis bendradarbiavimas su Izraeliu yra vertas dėmesio, o balansuoti tarp dviejų konflikto pusių neprisiimant vienareikšmės pozicijos gali būti ne tik įmanoma, bet ir naudinga.

* Butanas diplomatinius santykius yra užmezgęs tik su 53 pasaulio valstybėmis.

Šaltinis - geopolitika.lt