Parengė Aidanas PRALEIKA
 

Neseniai Aleksejaus Navalno opozicijos vedamų aktyvistų grupė paskelbė suradusi beveik pusantro milijardo vertės neteisėtai premjerui Dmitrijui Medvedevui priklausančio turto. O dabar populiarus Rusijos leidinys „Novaja gazeta“ skelbia išaiškinęs bene didžiausią Rusijos istorijoje pinigų plovimo schemą. Anot žurnalistų, „Landromatu“ pavadintos schemos vykdytojai ieškomi ir teisiami daugelyje valstybių, tačiau Rusijos teisėsauga ne tik nesiima veiksmų, bet ir trukdo vykdyti tyrimą užsienyje.

2011 – 2014 metais iš Rusijos į kitas valstybes, naudojant tą pačią nusikalstamą schemą, „nutekėjo“ 22 milijardai dolerių. Kaip rašo „Novaja gazeta“, nuo to laiko visame pasaulyje buvo pradėtos baudžiamosios bylos, licencijų neteko kai kurie pinigų plovimu užsiimantys bankai. Tačiau pačioje Rusijoje šio nusikaltimo tyrimas faktiškai nevykdomas.

Kaip rašo „Novaja gazeta“, pinigai iš Rusijos į sąskaitas užsienyje buvo pervedami remiantis fiktyviais Moldovos teisėjų sprendimais. Rusija – labiausiai nuo šios schemos nukentėjusi šalis, tačiau būtent jos teisėsauga praktiškai nesiėmė veiksmų, kad sugrąžintų iš šalies išplautus pinigus. Be to, Moldova neseniai apkaltino Rusijos specialiąsias tarnybas tuo, kad pastarosios sąmoningai trukdo tyrimui ir daro spaudimą Moldovos valdininkams.
 

"Novaja gazeta" iliustracijos
 

„Novaja gazeta“ pranešė, kad leidinio tyrėjams pavyko bent iš dalies atskleisti, kaip veikė legenda tapusi pinigų plovimo schema. Ištyrus 76 tūkstančius tarpbankinių pavedimų, paaiškėjo, kad bendrai per schemoje dalyvavusias kompanijas pervesta apie 156 milijardai dolerių. Iš Rusijos plaunami pinigau „pabuvojo“ 732-juose bankuose, 96-iose pasaulio valstybėse. Schemoje dalyvavo 5140 kompanijų nuo JAV ir Pietų Afrikos iki Kinijos ir Australijos.

Tyrime dalyvavo 61 žurnalistas iš 32-jų šalių, įskaitant Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo centrą, „The Guardian“, „Sueddeutsche Zeitung“ ir kitus leidinius.

Kaip pavyko išsiaiškinti tyrėjams, pinigai plaukė iš Rusijos valstybinių užsakymų sutarčių, elektronikos, drabužių bei karinės paskirties prekių kontrabandos, išvogtų bankų aktyvų ir net iš politinių projektų Europoje finansavimo.

2014 metais iš Maskvos į Kišiniovą atskrido du asmenys, turėję nustebinti Moldovos pasieniečius tuo, kad abiejų pasai buvo išduoti Rusijos užsienių reikalų ministerijoje tą pačią dieną – lygiai parą prieš atvykstant į Moldovą. Tačiau pasieniečiai nenustebo, nes apie šių asmenų atvykimą buvo iš anksto informuotos Moldovos specialiosios tarnybos.

Abu šie asmenys – Aleksejus Šmatkovas ir Evgenijus Volotovskis – buvo Rusijos FSB „K“ valdybos pareigūnai, atsakingi už šalies finansų sistemo kontržvalgybinę apsaugą. Vizito tikslas – susitarti dėl bendro tyrimo išsiaiškinti, kaip su Moldovos teisėjų pagalba iš Rusijos buvo plaunami pinigai.

Į Maskvą saugumiečiai grįžo po dviejų dienų ir tuoj pat, pasak Moldovos pareigūnų, tyrimas užstrigo.

Praėjus trims metams, naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais Moldovos teisėsaugoje, pranešė, kad pinigų plovimo schemą organizavo FSB darbuotojai. Maždaug tuo pačiu metu Moldovos premjeras ir parlamento pirmininkas įteikė Rusijos ambasadoriui protesto notą dėl skaitlingų Moldovos valdininkų sulaikymų ir tardymų Rusijoje. Šių metų pradžioje, vos atvykęs į Maskvą, oro uoste buvo sulaikytas Moldovos generalinio prokuroro pavaduotojas Jurijus Garaba. Nepadėjo net tai, kad jo vizitas buvo oficialus ir iš anksto suderintas. Viso Moldova reiškia pretenzijas dėl 25-ių panašių atvejų.

Anot Moldovos pareigūnų, tokie veiksmai rodo ne Kremliaus politikos kursą, o kai kurių įtakingų FSB atstovų pastangas nutraukti 22-jų milijardų išplovimo tyrimą.

„Novaja gazeta“ informaciją patvirtino ir Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo centro šaltiniai Moldovos teisėsaugoje, tvirtinę, kad neva diplomatinis konfliktas prasidėjo būtent 2014 metais, Rusijos saugumui ėmus „bendradarbiauti“ šiame tyrime.

Situaciją sušvelninti pamėgino prorusiškasis Moldovos prezidentas Igoris Dodonas, paraginęs nedaryti griežtų pareiškimų, nes „kolegos Rusijos teisėsaugoje padarys viską, kas įmanoma“.

Kaip teigia „Novaja gazeta“, nepaisant centrinio FSB aparato trukdymų, kai kurių Maskvos srities valdybos pareigūnų dėka Rusijoje apskritai sužinota apie šią pinigų plovimo schemą. Tačiau, pažymi leidinys, visi teisėsaugos veiksmai sustojo, kai tik atėjo laikas pradėti baudžiamąsias bylas.

Nors korupcija Moldova garsėja dar labiau, nei Rusija, šioje šalyje dėl „Landromatu“ pramintos bylos teismuose šiuo metu svarstoma 14 bylų. Teisiamųjų suole atsidūrė teisėjai, antstoliai ir centrinio banko darbuotojai.

Tyrimas pasiekė ir Latviją, per kurios bankus taip pat buvo plaunami pinigai. Licencijos neteko „Trasta Komercbanka“. Tuo metu Rusijoje nedaroma nieko.

Anot „Novaja gazeta“ tyrėjų, gigantiškų sumų išplovimo schema prasideda nuo niekuo nepasižyminčių žmonių. Taip 2011 metais niekur nedirbantis Maskvos rajono gyventojas Nikolajus Gorochovas netikėtai tapo net 36 įmonių direktoriumi. Už kiekvieną jo vardu įregistruotą įmonę N. Gorochovui buvo mokama vos po kelis šimtus rublių. Apie tai, kad kūrė fiktyvias įmones jis pats prisipažino „Novaja gazeta“ žurnalistams: kiekvienai jo vardu registruotai įmonei jis atidarydavo iki 10-ies banko sąskaitų, kurias turėdavo uždaryti po poros mėnesių ir atidaryti naujas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Gudri Švedijos strategija pasiteisina? Pirmieji duomenys rodo, kad „kreivė, panašu, plokštėja“ KAIP SKANDINAVIJOS ŠALYS BANDO SKIRTINGAI SUVALDYTI KORONAVIRUSO PROTRŪKĮ: NEBEŽINOME, KAS IŠ MŪSŲ TEISUS Suomių laisvė: kodėl net su draugais pirtyje iš tikrųjų sveikiau būti nuogam? O. Voverienė. Moterys – Nobelio premijos laureatės Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą

2014 metais aktyvusis pensininkas – direktorius įkyrėjo teisėsaugai ir turėjo aiškintis mokesčių inspekcijai. N. Gorochovas teigė niekaip iš tiesų nesusijęs su jo vardu registruotų įmonių veikla, tačiau išgirdęs apie tai, kad per šias įmones buvo plaunami pinigai, pasidomėjo apie sumas, nes esą jam taip ir nebuvo sumokėti už „direktoriavimą“ žadėti pinigai.

Fiktyvaus direktoriaus įmonės būdavo reguliariai baudžiamos Moldovos teisėjų sprendimais, prasiskolindavo kitoms, užsienyje registruotoms įmonėms, kurios neva perleisdavo skolų vekselius trečiosioms įmonėms. Visos plovimo grandinėje dalyvaujančios kompanijos formaliai pripažindavo vekselių teisėtumą ir po suvaidintų kreditinių ginčų paprastai kreipdavosi į teismus Moldovoje, kur papirkti teisėjai įteisindavo fiktyvių skolų išieškojimą. Būtent teismo sprendimas tapdavo formaliu pagrindu pervesti pinigus iš Rusijos į užsienį.

Schemoje dalyvavo Rusijos bankai, neva aptarnaujantys valstybinių užsakymų pervedimus. Išskirtiniu, rodančiu, kokių įtakingų žmonių lėšomis operavo „Landromato“ vykdytojai, buvo „Russki zemelny bank“. Šio banko direktorių tarybos nariu buvo prezidento Vladimiro Putino pusbrolis Igoris Putinas. Užsienyje schemą aptarnavo ofšorinėse zonose registruoti, mažai kam žinomi bankai, tačiau kai kurie pervedimai daryti ir per ganėtinai garsius bankus. Anot „Novaja gazeta“ tyrėjų, didžiausi suminiai pavedimai – apie 1,2 milijardo dolerių – užsienyje buvo įvykdyti per „Danske bank“, o antroje vietoje atsidūrė „Bank of China“, per kurį pervesta apie 700 tūkstančių dolerių.

Šaltinis - lžinios.lt